- vėjagaudė
- vė́jagaudis, vė́jagaudė dkt.
.
.
vėjagaudis — 2 vėjagaudis, ė smob. (1) Š, BŽ47,91, DŽ, NdŽ, Šmn, vėjãgaudis (1) Prng; Sr, Gmž, Rtr vėjavaikis: Vargas už vėjagaudžio i ištekėjus – nei valgyt ko, ne apsvilkt Ml. Geriau gerą žmogų pasklaust negu vėjagaudį Slk. Ė, jis tikras vėjagaudis! Km.… … Dictionary of the Lithuanian Language